Požemio salė

Dorothy atėjo į tuščią ir vėsią požemio salę. Įėjo į vidų, uždegė lempą ir paskui save uždarė sunkias ąžuolines duris. Atsisėdo ant suoliuko, kuris buvo prie sienos ir apsižvalgė. Dar niekada jai čia neteko būti. Ant akmnenių sienų kabėjo nemažai paveikslų. Juose buvo pavaizduoti kažkokie senivinai rūmai. Salėje nebuvo langų. Tik viena lempa, matyt, iš sovietemčio laikų. Po suoliuku buvo švelnus kilimas, bet kažkoks dulkėtas. Dorothy pajuto kažkokį šaltumą ir šiokią tokią neigiamą aurą būnat salėje. Ji nusipurtė šaltį ir išskubėjo iš salės.